Kūčių vakarienė – šeimos vienybės šventė

Kada metas sėsti prie stalo, primena sužibusi Kūčių vakaro žvaigždė. Vaikų pareiga būdavo stebėti, kada ji įsižiebs. Ši žvaigždė Trims Karaliams parodė kelią pas kūdikėlį Jėzų. Vakarinė žvaigždė pateka kas vakarą, bet ne kas vakarą mes jos laukiame, kad susėstume prie stalo. Todėl Kūčių vakarą su savo šeima sėsdami prie stalo atliekame šventą ritualą – tai yra didžiulė vienybės akimirka.

 Kūčios yra Kalėdų išvakarių apeiginė vakarienė. Kūčia –tai patiekalas – įvairių virtų grūdų mišinys su aguonomis ir medumi. Prie Kūčių stalo nuo seno susėsdavo visi šeimos nariai. Jau seniai ši šventė įgavo vienybės simbolį. Tikėta, kad prie šventinio stalo susitaikys tie, kurie nuolat bardavosi, buvo vieni kitus skaudinę. Ilgą laiką tikėta, kad Kūčių vakariene pavaišintas svetimas žmogus irgi neša namams laimę.

Reklama

 Ant Kūčių stalo buvo patiekiama burokėlių, raugintų kopūstų, pupų, žirnių, aguonpienio – visa, kas užderėjo darže. Riešutai, džiovinti grybai, spanguolių kisielius – miško ir laukų dovanos. Kiek vėliau, kai imta veisti sodus, jais besirūpinantis šeimos narys ant Kūčių stalo dėdavo obuolių, džiovintų uogų. Jeigu šeimininkas turėdavo bityną, ant stalo dėdavo medaus. Jeigu žmonės gyvendavo prie ežerų ar upių, ant stalo būdavo žuvies patiekalų. Kiek vėliau ant Kūčių stalo būdavo patiekiama ir įvairiai paruoštos silkės.

 Kalėdaitis – tai šeimos santarvės, duonos simbolis. Pagal kalėdaičio gabalėlio dydį, raštą sprendžiama apie kitus metus: kuriam atlaužtas didesnis gabalėlis, tas bus dalingesnis, kam kryžius – vargas ir pan. Šiais laikais dar ir spalvoti kalėdaičiai kepami: balta spalva simbolizuoja santarvę ir ramybę, rausva – meilę šeimoje, susiklausymą, melsva – viltį ir vienų kitais pasitikėjimą, žalsva – dvasingumą, gelsva – šilumą ir namų jaukumą.

 Kai laužiamas kalėdaičio gabalėlis, širdis negali būti ,,užkietėjusi“, nes kaipgi palinkėsi kitam žmogui gero, jeigu pats jo neturi, kaip tikėsiesi atleidimo, jeigu pats užantyje slepi akmenį. Laužydami bažnyčioje pašventintą paplotėlį linkime to, ko labiausiai tuo metu stinga, labai trokštama ar tikimasi: ligoniui – sveikatos, susituokusiems – santarvės, jauniems – gerumo, vyresniesiems – pakantumo ir kantrybės.

Reklama

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *