Kūčių vakarą trokštame patirti tos nakties stebuklus: susėdę Kūčių vakarienės, visi norime sulaukti vidurnakčio, stebuklų meto, kai prakalba gyvuliai, žvėreliai, paukščiai, o vanduo virsta medumi ar vynu.
Anksčiau Kūčių dieną buvo laikomasi sauso pasninko. Žmonės ne tik pasninkaudavo, bet ir stengėsi drausminti savo elgesį, veiksmus, santykius su aplinkiniais. Vengta leistis į ilgas keliones, nes bijota susitikti su besiblaškančiomis mirusiųjų dvasiomis. Tą dieną stengtasi neskolinti, kad netektų skolintis visus metus. Kaimynas kaimyno irgi nelankydavo. Ateidavo tik su reikalu. Jei į svetimą gryčią užeidavo moteris, buvo geras ženklas.
Apeiginių patiekalų likučiai ankstų Kalėdų rytmetį būdavo padalijami gyvuliams. Žmonės tikėjo, kad Kūčių – Kalėdų naktį gyvuliai kalba žmogaus balsu, kad vidurnaktį vanduo šuliniuose vieną akimirksnį virsta vynu.
Ilgiausią metų naktį, kai traukiasi tamsa ir ateina šviesa, žmogus bene aktyviausiai išnaudojo savo ūkio gerovei ar nelaimėms nuspėti: pešdavo šieną iš po staltiesės, traukdavo šiaudą iš tvarto stogo, stebėdavo gamtos reiškinius – žvaigždes, kritulius, vėją. Tikima, kad labai pranašiški yra Kūčių nakties sapnai – juos gali „iššaukti“ vanduo, vyriškas drabužis, plaukas, Kūčių valgių likučiai ir pan.
Kiti Kūčių vakaro burtai siejasi su šeimos sukūrimu, gyvenimu, kurį dar tik pradedi. Pavyzdžiui, kaime atnešus į trobą malkų, netekėjusios merginos skaičiuodavo, ar jų porinis skaičius, ar ne. Tuo tarpu miestietės skaičiuodavo, kiek pasemia į saują riešutų ar kūčiukų. Jei būdavo porinis skaičius, vadinasi mergina turės netrukus ištekėti.
Taip pat merginos Kūčių vakarą lašindavo į dubenį žvakės vašką ir stebėdavo, kokios figūros išsilieja, o tada bandydavo atspėti, ką ta figūra galėtų reikšti. Netekėjusios merginos ant lapelių rašydavo vardus ir dėdavo po pagalve, kokį paskui ištraukdavo, toks ir būdavo išrinktojo vardas. Merginos, Kūčių naktį išbėgusios į lauką, klausydavosi šunų lojimo. Iš kurios pusės išgirsdavo, iš tos pusės piršlių laukdavo, iš ten tikėdavosi vyrą gauti.
Taigi, Kūčių vakaras dėl gausybės archajiškų papročių, lemiančių žmonių tarpusavio santykių darną, pagarbą mirusiems, ūkio gerovę, vedybas, buitį, įgavo ypač svarbaus, laukiamo švento, stebuklingo vakaro ir nakties statusą.