Kokios yra Kalėdinės spalvos? Greičiausiai mintyse iškyla raudona, žalia, balta. Ar Jums kada kilo mintis, kodėl būtent šios spalvos tapo labiausiai švenčiamos šventės spalvomis? Balta spalva turbūt simbolizuoja sniego baltumą, Seneliui Šalčiui skriejant rogėmis saulės nutviekstu, akinančiai baltu sniegu. Žalia spalva, galbūt, eglučių ir pušų spyglius, kyšančius iš po sniego marškinių, aprengusių eglių ir pušelių šakas. O raudona? Gal tai šalčio gnaiboma, paraudusi senelio šalčio nosis?
Kai kurie mano, kad simbolinės Kalėdų spalvos kilo iš asociacijos su bugieniu (holly tree), augalu su blizgančiais, žaliais lapeliais ir ryškiai raudonomis uogomis aplipusiomis šakelėmis. Gera mintis, nes raudona ir žalia yra ne tik ryškios spalvos, bet matomai galinčios išgyventi gamtoje, kai šaltukas sukausto ežerus ir upes. Tačiau tai lyg ir nepakankamas pagrindas susieti raudoną ir žalią spalvas su Kalėdų švente.
Kaip ir bet kuri, iš senų laikų atkeliavusi tradicija, Kalėdų spalvų derinys yra apipintas įvairiais ir prieštaringais padavimais.
Senovės Romos gyventojai gruodžio mėnesį švęsdavo Saturnalijos festivalį, skirtą Saturno dievo garbei. Šventė buvo 
švenčiama iki atsirandant Kalėdoms. Saturnalijos festivalio metu buvo dovanojami vainikėliai iš bugienio (holly tree), to paties augalo su žaliais lapeliais su raudonomis uogomis.
IV-ąjame amžiuje Katalikų Bažnyčios lyderiams iškilo mintis gruodžio 25 d. švęsti Kalėdas, kurios nustelbtų pagoniškas saturnalijų šventes, kas tuo metu trukdė krikščionybės egzistavimui. Net jei manoma, kad Kristus gimė pavasarį, gruodžio data buvo pasirinkta švęsti Kristaus gimimą ir konkuruoti su religinių varžovų festivaliu.
Žinoma, jei jūs ketinate pasiglemžti šventes, kodėl gi ne perėmus ir šventinės simbolikos, suteikiant jai šiek tiek gilesnės ir, žinoma, religinės prasmės.
“Kai kurie krikščionys tiki, kad Jėzui ant galvos buvo uždėta karūna iš bugienio šakelių su uogomis ir spygliais, kurio uogos iš pradžių buvusios baltos. Kai Jėzaus kraujas palietė uogas, jos tapo raudonomis. Bugienio žali lapai tapo amžinojo gyvenimo, raudonos uogos – Jėzaus kraujo simboliais.” – BBC Religija, Kalėdų tradicijos
Apie du šimtus metų iki Kristaus gimimo druidai švęsdami Žiemos Saulėgrįžą, Gruodžio 22 -25d.d. naudojo dekoracijas iš amalo augalo. Amalas buvo laikomas taikos simboliu. Ankstyviesiems krikščionims pradėjus Kalėdų šventėse naudoti amalo dekoracijas, Bažnyčios tėvai nusprendė pakeisti amalą visažaliuojančiomis šakelėmis su raudonomis uogomis, teikdami, kad holly tree yra tinkamesnė puošmena. Panašu į dar vieną religinių lyderių žingsnį, slopinant pagonių įsitikinimus. Gal kam tai nepatiko, kad po Amalo augalu buvo galima bučiuotis. Kai kuriose Vakarų šalyse iki šiol yra paplitusi idėja, kad po amalu stovintį žmogų galima pabučiuoti. Dažniausiai tai daroma per Kalėdas.
Daugelis mano, kad raudonos ir žalios spalvų tradicija kilusi iš Puošniausios karpažolės arba Poinsetijos augalo. Tačiau 
Galbūt labiausiai tikėtina, kad raudonos ir žalios Kalėdinių spalvų tradicijos šaknys datuojamos apie 1300m. Tuomet gruodžio 24 dieną buvo švenčiama Adomo ir Ievos diena. Kiekvienais metais šią dieną bažnyčiose tradiciškai buvo pristatomas vaidinimas apie Adomo ir Ievos istoriją Rojaus sode. Istorija apie Adomą ir Ievą neegzistuotų be obuolio. Tačiau, nebuvo lengva rasti obelį, prinokusiais, raudonais obuoliais nukarusiomis šakomis, gruodžio mėnesį. Kilo idėja pušies šakas papuošti obuoliais. Obuoliais dekoruota pušis simbolizavo Gėrio ir Blogio Medį. Palaipsniui simbolinė pušis nužengė nuo vaidinimo scenos. Bažnyčių Kalėdinėse dekoracijose atsirado pušys, eglutės papuoštos raudonais obuoliukais. Papuoštas medis, buvęs tik vaidinimo dekoracija, tapo tokiu populiariu, ypač Vokietijoje, kad žmonės pradėjo puošti pušeles, eglutes savo namuose.
Gimė Kalėdų eglutė. Idėja paplito ir Kalėdų eglutės, pušelės, raudonos ir žalios spalvų derinys buvo pakeliui tapti oficialiais Kalėdų simboliais.