Sena, apsitrynusiais dažais vintažinė spintelė. Pop art sidabrinės rankos dažytais nagais. Panašu, kad vienos rankos atviras delnas, kitos pirštai sugniaužti į kumštį ir nykštys iškeltas į viršų, kažką tai reiškia ženklų kalboje. Balta rožė su žaliais lapeliais permatomo stiklo vazoje. Miela, lengva kompozicija, bet pažiūrėkime ir į antrą nuotrauką žemiau.
Spintelė, vazelė, rožė ir rankos įgauna visai kitą prasmę. Ar tiksliau iš estetikos pasaulio įžengia į filosofijos ar net matematikos pasaulį. Spintelės pasaulėlis egzistuoja kitame, didesnių gabaritų pasaulyje ir lyg ir šalia to didelio stalo, šviestuvo, knygų ir sienos pasaulio. Lyg skruzdėlyčių skruzdėlynas sode prie didžiulio namo.
Erdvės, egzistuojančios šalia viena kitos, yra reliatyvios ar santykinės savo dydžiais, spalvomis, stiliais. Pamąstykite apie kėdę ant kurios sėdite, stalą už kurio sėdėdami valgote, namą kuriame gyvenate, gatves ir kelius, kuriais važinėjate, jūras prie kurių keliaujate ilsėtis, visą Žemę, – lyg apsitrynusią spintelę, ant kurios žydi gėlės ir žmonių rankos tiesiasi vienų į dangų, kitų tvirtai sugnaužtos.. tik kur tas stalas, ant kurio laikosi MŪSŲ spintelė?
