„Purkius verda vakarienę, jo ūsų galiukai sudrėksta nuo aromatingų garų. Ambrozijus uosto džiovintas žemuogių šakeles ir tyliai, juokingai čiaudo. Po vakarienės jie ilgai tylėdami žiūrės įugnį, visame name kvepės arbata, kol iš dangaus nusileidusi naktis užpūs žvakes mažuose spalvotuose žibintukuose ir du pūkuoti draugai išskris į neaprėpiamas sapnų erdves.“
Sigutė Ach, „Šuo Ambrozijus, Katinėlis Purkius ir Angelo kelionė namo“
Šias eilutes daugybę kartų skaičiau savo mažai dukrytei – ji prašydavo ir prašydavo jas kartoti. O kokias istorijas savo mažiesiems skaitote Jūs? Kokias Jums sekė vaikystėje? Galbūt sekė ne tik pasakas, bet pasakojo ir Jūsų šeimos istorijas? Apie tėvų, senelių, protėvių gyvenimą, jų patirtis, apie namus, kuriuose jie gyveno. Tikiu, kad esate girdėję nors vieną tokį pasakojimą. Istorijos įsikuria namuose. Istorijos kuria namus – suteikia jiems tęstinumo jausmą, įkvepia gyvybės, sustipriną individualumo raišką.
Šeimos istorijas namuose sekame ne tik mes, jas pasakoja ir namų erdvė bei joje esantys daiktai. Galbūt natūralaus medžio baldai primena pasakojimus apie senelį, kuris, būdamas stalius, darydavo tvirtus ir ilgaamžius baldus; prabangūs užuolaidų raštai – istorijas apie protėvių gyvenimą dideliame dvare, šalia kurio puikavosi žydri tvenkiniai ir kvapnūs rožynai; didelis žalias kilimas pačiame didžiausiame kambaryje – apie plačius laukus, kuriuose ūkininkavo proseneliai ir iš savo užaugintų kviečių kepdavo pačią skaniausią duoną; senos siuvimo mašinos stalas išraižytomis metalinėmis kojomis – apie tai, kad tetos siūtus kailinius ir skrybėles nešiojo visos to meto ponios; pro langą matomos medžių viršūnės – apie tai, kad vaikystėje mama įlipdavo į pačios aukščiausios pušies viršūnę. Ir visai nesvarbu, jei tos istorijos galbūt yra kiek pagražintos ar pakeistos. Niekas gal jau ir nežino, kaip buvo iš tikrųjų. Svarbiausia, kad jos yra Jūsų gyvenimo ir Jūsų namų istorijos.
Gali būti, kad niekad negalvojote apie tai, kokias istorijas pasakoja Jūsų namai. Bet tikiu, kad nors vieną gali papasakoti. Jei ne dabar, tuomet kažkada, kai Jums to norėsis.
Irma Skruibienė
Kiekvieni namai turi savo istoriją ir yra skirtingi.Visos detalės sukuria tą skirtingumą ir jaukumą ten gyvenantiems.